No Comments »

 

Moralės metafora: gretinamoji politinio diskurso analizė

 Liudmila Arcimavičienė
Santrauka

 

Šio straipsnio tikslas – nustatyti moralės modelius, analizuojant konceptualiąją metaforą politiniame diskurse anglų ir lietuvių kalbose. Remtasi analitiniais straipsniais politikos temomis. Jie pasitelkti iš Interneto tinklalapių www.politika.lt ir www.economist.com elektroninio archyvo. Straipsniai anali­zuojami remiantis kognityvinės lingvistikos principais bei kokybiniu analizės metodu (Fauconnier & Turner 2002; Kövecses 2005; Lakoff & Johnson 1997, Lakoff 2005; Turner 1994), kurie leidžia atskleisti kalbiniuose pasakymuose (linguistic expressions) glūdinčias konceptualiąsias metaforas. Kalbiniai pasakymai buvo skirstomi pagal tris moralinio vertinimo modelius: (1) Huxley, kuris apibrėžia moralę kaip žmonių sąmoningai sukurtą vertinimo skalę, reikalingą kovoje su žmogaus įgimtomis blogybėmis, (2) Kanto požiūris į moralę, kaip į racionalų veiksmą glaudžiai siejamą su pareigomis, bei galiausiai (3) integruotas požiūris, kai moralus elgesys suvokiamas kaip sentimentų ir emocinių reakcijų pasekmė (Black 1995; Boehm 2000; Flack & de Waal 2002). Išanalizavus konceptualiųjų metaforų kalbinę raišką paaiškėjo, kad straipsniuose vyrauja metaforos POLITIKA KAIP JĖGA ir POLITIKA KAIP TARPUSAVIO SANTYKIAI.

Full text in English [PDF]



Write a comment: